Anksčiau beveik kiekvieną dieną gerdavau kažką saldaus — sultis, saldžią arbatą, gazuotus gėrimus ar kavą su sirupu. Atrodė, kad tai mažas malonumas, kuris padeda dienai. Tik vėliau pastebėjau, kad po tokių gėrimų energija greitai krenta, o noras dar kažko saldaus grįžta greičiau.
Nusprendžiau ne atsisakyti visko iš karto, o palaipsniui mažinti cukraus kiekį gėrimuose ir ieškoti kitų skonio šaltinių. Šiandien galiu pasakyti, kad malonumas neišnyko — jis tiesiog pasikeitė.
Kodėl pradėjau nuo gėrimų
Gėrimai dažnai būna „nematomi“ kalorijų ir cukraus šaltiniai. Juos geriame greitai, beveik nepastebėdami. Kai sumažinau cukrų būtent čia, pokytis buvo greitesnis nei bandant keisti visą mitybą.
Praktiški pakeitimai
Pradėjau nuo kavos. Vietoj sirupo — šlakelis pieno arba cinamonas. Vėliau — visai be saldiklių. Skonis iš pradžių atrodė blankesnis, bet po dviejų savaičių įprasta kava ėmė atrodyti per saldi.
Sultis pakeičiau vandeniu su citrina ar šviežiomis uogomis. Gazuotus gėrimus — gazuotu vandeniu su lašeliu citrinos sulčių. Arbatą ėmiau gerti be cukraus, pridėdama mėtų ar imbiero.
Kaip neprarasti malonumo
Svarbiausia buvo neriboti savęs griežtai. Jei kartais norėjosi saldaus gėrimo — leisdavau. Bet pagrindinis ritmas jau buvo kitoks. Dėl to grįžimas prie seno skonio ėmė atrodyti mažiau patrauklus.
Taip pat atradau naujus skonius: šaltą arbatą su mėtomis, vandenį su agurku, kavą su cinamonu. Jie tapo nauju malonumu.
Skonis prisitaiko greičiau, nei tikimės. Reikia tik duoti jam laiko.
Ką pastebėjau
Energija dienos metu tapo stabilesnė. Mažiau noro nuolat kažko saldaus. Ir — tai buvo netikėta — paprastas vanduo ėmė atrodyti gaivesnis.
Jei norite pabandyti, pradėkite nuo vieno gėrimo. Pakeiskite jį dviem savaitėms. Tada įvertinkite. Dažnai to užtenka, kad norėtųsi tęsti.